Vyno pasaulyje jo atvykimas į vynų degustacijas prilygsta, sakyčiau, svarbiam čempionatui, nes per organizuojamas degustacijas, ne tik kad išryškėja vietos regiono vynuogės veislės (arba nublanksta), bet ir tarsi tampa atpažįstamas gero vyndario darbas, jo įdėtas rūpestis ir žinios į vyną. Ir nors Lietuvoje gero lietuviško vynuogių vyno neturime, mūsų lietuvių kompetencija, gebėjimas profesionaliai vertinti ir skirti vynus bei kitus gėrimus, mažai kuo nusileidžianti užsieniui kavinių ir restoranų kultūra, leidžia pasikviesti ir privilioti atvykti tokias asmenybes kaip Georg J. Riedel ("Decanter" žurnalo 1996 nominuotas metų žmogumi)- austrų kompanijos Riedel stiklapučių atstovą, sielą ir idėjų generatorių, keičiantį gėrimų pasaulį iš esmės. 

Tačiau šis pasaulinio lygio įvertinimas -  Georg J. Riedel asmeninio ir profesinio moto, kuriuo jis vadovaujasi, išdava. "Esu žmogus, kuris gyvena ČIA IR DABAR, vietoj to, kad žvalgyčiaus į praeitį"- sako Riedel šeimos kompanijos XI kartos atstovas. Kadangi Riedel kompanija pirmiausia įsipareigoja kokybei, todėl tai reikalauja nuolatinių inovacijų ir gebėjimo pastebėti vykstančius gyvenimo pokyčius. Dar dirbdamas su savo tėvu bei profesionalia komanda, susitikinėdamas su vyndariais ir darbininkais, Georg Riedel buvo vienas pirmųjų, atradusių "vynui draugiškas" ir "vynuogės rūšies specifiškumo" taures. Būtent jis atstovavo visiškai naujai minčiai vyno pasaulyje apie vyno taures: "pirmiausia funkcija, lydima grožio, kuris yra tobulumo paieškos išraiška". Ši mintis kilo, nes Riedel kompanija oganizuodavo degustacijas visame pasaulyje, mokymus pravesdavo maždaug 40 000 žmonių kiekvienais metais, naudodami vynus tik iš to regiono, kuriame rodydavo, kaip tinkama taurė sustiprina vyno regiono išskirtinumą. Dešimtis metų skaičiuojanti patirtis vyno ragavimo kultūroje ir turimos dizaino žinios leido Georg J. Riedel perprasti, kaip geriausiai išgauti iš vyno įvairius skonio ir aromatų komponentus. Gebėjimas tai atskleisti jį padarė ekspertu, gerbiamu ir nuolat kviečiamu tarp geriausių vyndarių ir someljė visame pasaulyje. 

Jau daugiau nei 35 metus Georg J. Riedel keliauja po pasaulį, siųsdamas šią žinutę. O šių metų rudenį- rugsėjo 28 d. jis atvyksta į Lietuvą pravesti seminaro/degustacijos apie taurių funkcionalumą ir gebėjimą išgauti net tokius subtilius poskonius ir aromatus iš tokio gėrimo kaip šampanas. Taip pat atskleis, kaip svarbu tinkamai parinkti patiekalą ir gėrimą, kad šis derinys netaptų svečių raukymosi priežastimi.
Kur? Kada? Visi norintieji laukiami Kempinski Cathedral Square, š.m. rugsėjo 28 d., 19 val., bilietus įsigyti galima www.redhouse.lt, o po seminaro, neišeis tuščiomis, nes laukia Riedel dovanos. 

Ateities planai? Vizija? Georg J. Riedel dalinasi: "mano svajonė sukurti nealkoholiniams gėrimams skirtus įrankius, kurie taip pat gebėtų sukurti nepamirštamus įspūdžius vartotojams." Pirmiausia atkreipiant dėmesį į aukštos kokybės kavą, arbatų mišinius bei šaltinio vandenį, nes skonio jausmingumas parodo, kad Riedel gaminami produktai gali būti sukurti ir šiems gėrimams." 
Tikimės, kad ir mes turėsime galimybę praturtinti savo žinias apie taures (o gal tai bus krištolo puodeliai?) su šiais gėrimais. O kol kas lieka tik linkėti, kad kuo greičiau atsirastų įrankiai, iš kurių galėtume gurmaniškai mėgautis kava ar aukštos kokybės arbata. 

Nors pats ,,Someljė" terminas apibūdina asmenį, kuris rūpinasi patiekiamais gėrimais, tačiau tuomet tokiais galėtume vadinti ir baristas ar net barmenus, padavėjus, o tai nebūtu tikslu, nes tai nėra sinonimas, šiame termine telpa platesnis paaiškinimas. Šios profesijos atstovams XXI a. tenka ne tik išmanyti vyno pasaulį (atpažinti gėrimus, vynuoges, alkoholiškumą ir k.t.), gebėti suderinti virtuvės šefų pagamintus patiekalus su turima vyno korta, tačiau ir turėti pakankamai žinių, susijusių su meno kūriniais, atvaizduojančiais gėrimų kultūrą - vadinasi, someljė yra žmogus, visapusiškai turintis išmanyti gastronomijos pasaulį. Šiai profesijai vis labiau keliami pakankamai aukšti reikalavimai, nes nebe restoranų šefai reprezentuoja restorano statusą, o asmuo, kuris bendrauja su klientais tam, kad kiekviena kliento maisto ir suderintų gėrimų patirtis būtų įsimintina, išėjus iš restorano. Norint tai pasiekti, būtinas švietimas, švietimas ir dar kartą švietimas, kurį galima išgirsti tiek iš pačių someljė, tiek iš gėrimų gamintojų, norinčių, kad jų gaminami gėrimai būtų bent jau tinkamai patiekti, tiek ir iš gurmanų, kurių žinios kartais jau lenkia juos aptarnaujančio restorano personalo žinias.

Lietuvos someljė asociacija, vykdanti veiklą nuo 2005 metų ne tik vienija Lietuvoje dirbančius gėrimų ir maisto žinovus, kelia gėrimų kultūrą Lietuvoje, tačiau ir organizuoja someljė čempionatus, kuriuose someljė profesijos atstovai gali įvertinti savo patirtį  ir žinias. Balandžio 24 dieną įvyko jau XII-asis Lietuvos someljė Taittinger Grand Prix čempionatas, kuriame savo jėgas išbandė ne tik lietuviai, tačiau ir mūsų kaimynai-latviai bei estai.

Finalininkams teko sudalyvauti net šešiose rungtyse: aklojoje vyno ir stipriųjų gėrimų degustacijoje, šampano ir vyno pateikime "restorano" svečiams, vyno kortoje esančių vynų aprašymuose klaidų ištaisymas, vaizdinių iliustracijų, susijusių su someljė ir gėrimų pasauliu atpažinimas, bei vyno ir patiekalų meniu parinkimas "restorano" svečiams.

7 000 km per aukštus kalnus, bevinguriuojančius kelius, lydimus tiek stipraus dulkes keliančio vėjo, tiek varginančios saulės dieną, o naktį - šalnų bei besikeičiančių akyse kraštovaizdžių. Taip, tai - pavojinga kelionė, prasidedanti Kinijoje, kertanti Gobi dykumą, Mongolijos stepes, o tuomet pasiekianti ir Sibiro platumas, su kuria susidurdavo žirgų ar kupranugarių karavanas XVI a., stropiai ir saugiai gabenantis arbatžoles, kol pasiekdavo Sankt Peterburgo vartus. Būtent per šiuos karavanus per Rusiją, XVIII a. arbata pasiekė ir Lietuvą. 

Kusmi tea siūlo pasinerti į istorijos vingius kartu su naujai išleidžiamu, tačiau senu Pacel Kusmičov receptu - "Karavan No. 50" - juodųjų arbatų mišiniu, atkeliausiančiu į Lietuvą jau š.m. balandžio mėnesį.

​Šis arbatų mišinių receptas turi stiprias pozicijas Kusmi tea išskirtinių receptų tarpe, nes juodosios arbatos mėgėjus sužavi savo aromatų natomis bei kelia smalsumą, kokios juodosios arbatos rūšys ir iš kokių valstybių parinktos galėtų slėptis šioje Kusmi tea dėžutėje...  

Ne paslaptis, kad apie romą kaip gėrimą sužinojome iš filmų apie piratus ir tą egzotiškąjį Karibų grožį, o šiandien jis mėgiamas kaip puikus ingredientas kokteilių gamyboje ir ragaujamas labiau nei grynoji jo versija, kuri, pasirodo, taip pat turi kuo nustebinti gurmanus. Kodėl? Šio gėrimo gamyba nėra kaip nors reglamentuojama ar specifiškai kontroliuojama, todėl gamintojas yra laisvas pasirinkti romo gamybos procesą, (ne)brandinimą ir žaliavą, todėl vis dar yra priimtina romą apibūdinti kaip "skaidrų, aukso spalvos ir tamsų". Kategorizavimas pagal spalvą, iš tikrųjų nieko nepasakoja apie tai, kaip jis gamintas, ar kokio skonio turėtų tikėtis vartotojas. Ar tikrai galime pasakyti, kad "aukso spalvos" romas reiškia brandinimą statinėse, ar vis dėlto tai rezultatas gamintojo pridėtinės karamelės, nuspalvinančios gėrimą?

Vis dėl to dauguma romų gamintojų pripažįsta, kad kategorizavimas, panašus į viskių, būtinas, siekiant atskirti "premium" romus nuo ne tokių. Šiuo metu dauguma romų gamintojų, besiorientuojančių į kokybiško ir gurmanus dominančio romo gamybą, susitarę laikosi šių trijų minimalių reikalavimų romui: romu laikomas 40-50 laipsnių alkoholio turintis gėrimas, brandintas minimum dvejus metus ir pagamintas iš cukranendrių melasos. Jei bent vieno iš šių nerandate, vadinasi, geriate tikriausiai ne romą. 

Biodinaminio, organinio vyno gaminimo procesas nebe naujiena vyno pasaulyje, tačiau paminėjus- bioenergetiką vyno/ šampano gamybos procese dar daugeliui šis žodis yra nuostabos ir susidomėjimo objektas, vis labiau populiarėjantis ne tik tarp vyndarių, bet ir ragautojų. 

Tad, kas toji bioenergetika vyne? Nors moksliškai tai sunku išaiškinti, vis dėl to tai reiškia vynuogių, dirvos ir vyno koncentraciją  vyno spaudimo ir vyno gaminimo procese, kurį atrandame vyno taurėje. Pagrindinė idėja - sugebėti pirmiausia išgauti visą terroir vynuogėj ir nukreipti iki išgryninto terroir vyno. Gaminant vyną, šis nukreipimas pirmiausia vyksta vynuogynuose (keičiant augimo sąlygas) ir vyndarystės metu. Tuo tarpu gaminant šampaną, tai daroma vyno fermentacijos metu: nuo vynuogės iki misos ir nuo misos iki stabilaus be sulfitų vyno. Vyndarių gyvenime ši filosofija ir gyvenimo būdas nebe naujiena, o jų vynai ir šampanai ypač skiriasi nuo vis dar visiems įprastinių ir plačiąjai visuomenei nesunkiai prieinamų gėrimų. Nors Lietuvoje bioenergetinių šampanų nusipirkti vartotojui šiuo metu vis dar yra problema, tačiau įspūdis juos ragaujant išlieka ilgam. 

Organikos, biodinamikos vyndarystė dar atrodo suprantamos, bet bioenergetika primena pasakas, į kurias neverta kreipti dėmesio? Nepasakytume, ypač kai tie patys vyndariai pastebi rinkos pokyčius: besikeičiančią maisto vartojimo kultūrą, sveikos gyvensenos propagavimą, ypač svarbų vartotojui kuo mažesnį konservantų naudojimą. Grįžimas prie šaknų, pajautimas ne tik vynuogės, bet ir viso terroir atsispindėjimas vyne - tampa vis labiau svarbūs ir gurmanams ir labiau vynu/šampanu besidomintiems žmonėms. Tad tiek pastangų įdėjus vyndariams, vartotojui tiesiog nuodėmė  tampa nebesigilinti į jo pagaminimo istoriją ir nemokėjimą ar nenorą tinkamai jį atskleisti. Ar niekad nesusimąstėte, kad Jūs tiek pat esate atsakingi už vyno tinkamą patiekimą, gėrimo skonį ir aromatus, kiek ir vyndarys už vyno  kokybės ir skonių subrandinimą nuo vynuogės iki  vyno butelyje?Dėl šios priežasties vis labiau pastebim, kaip pradedama nerimauti, ar tinkamai bus galima perprasti- atrasti ne tik terroir, bet ir tokio proceso subtilybes vyne. Aiškaus skirtumo gal ir nepajusim, jei ragaujama bus tik viena rūšis, tačiau lyginant du skirtingus butelius su specialiai vynuogei ar gėrimui pritaikytomis taurėmis- takoskyra akivaizdi. Tad jei, jau į Jūsų rankas pakliuvo šiais metodais gaminti vynai, šampanai, neskubėkite jų ragauti be tinkamų jiems priemonių- priešingu atveju ne tik nepajusite, bet ir  nepamatysite aiškaus skirtumo.  

Sakote, esame per toli nuo visos šios šampanų ir vynų gėrimų, susiklosčiusių tradiciškai ir tapusios vienu iš gastronominės kultūros dalių tradicijos, jų naujovių? Vis dėl to mus sieja glaudesni ryšiai su šiuo pasauliu, ir čia nekalbama apie puikius Lietuvoje tiekėjus, sugebėjusius pritraukti ir pasiūlyti pakankamai retus ir net ne visose kitose užsienio šalyse turimus gėrimus. Štai neseniai žurnalistė, sertifikuota someljė, rašanti publikacijas į vyno žurnalus "Decanter" ir "Wine Searcher", Caroline Henry nusprendė savo knygą "Terroir Champagne: The Luxury of Sustainable, Organic and Biodynamic Cuvees" išleisti būtent Lietuvoje, ne tik dėl puikaus lietuvių bendradarbiavimo spausdinant knygą, bet ir dėl Caroline sužavėjusio lietuvių žingeidumo. Knygos pristatymas ir biodinaminių, energetinių šampanų aptarimas bei degustacija "Šampanė" boutique pritraukė ypač šampano kultūra besidominčiųjų dėmesį ir tikiu, kad nepaliko abejingų. Knygos kaipmat buvo išgraibstytos ir sužymėtos serijos numeriais, nes kiekis - labai ribotas, o namuose pradėjus šią knygą skaityti- supranti, kad ji reikalauja gero susikaupimo, nes pateiktos žinios įtraukia į šampano pasaulį ne vienai valandai. Deja, bet šiuo metu noritiems ją turėti savo bibliotekoje, galima įsigyti tik internetu.